Vilniaus stotį supantys rajonai šiandien išgyvena aktyvų urbanistinį atsinaujinimą. Strategiškai patogi vieta šalia miesto centro, intensyvūs žmonių srautai bei augantis gyventojų ir verslo susidomėjimas šia išskirtine lokacija sudaro palankias sąlygas naujoms erdvėms kurtis. Viena iš šioje miesto pusėje plėtojamų naujų erdvių – formuojamas penkių korpusų „CITUS Tyzenhauz“ kvartalas, savo architektūra ir sprendimais organiškai įsiliejantis į senamiesčiui artimą urbanistinę aplinką.
Stoties rajonai – naujieji miestų traukos centrai
Pastarąjį dešimtmetį miestai kryptingai investuoja į infrastruktūrą ir urbanistinius sprendimus, kurie sudaro sąlygas rajonams vystytis kaip gyvoms, daugiafunkcėms miesto erdvėms, apjungiančioms kasdienį gyvenimą, darbą ir laisvalaikį. Natūralu, kad šių pokyčių epicentru tampa stoties rajonai.
„Istoriškai stotys visada buvo miestų augimo taškai – aplink jas kūrėsi verslai, judėjo žmonės, formavosi urbanistinė struktūra. Šiandien prie šios logikos grįžtama iš naujo, tik jau su šiuolaikiniais patogumais ir aukštesniais gyvenimo kokybės lūkesčiais“, – sako nekilnojamojo turto projektus vystančios bendrovės „Citus“ įmonės vadovas Šarūnas Tarutis.
Pasak pašnekovo, šiuolaikinė stotis nebėra vien tranzitinė erdvė – ji tampa mobilumo centru, aplink kurį telkiasi paslaugos, biurai, prekyba, kultūra ir gyvenamosios erdvės. Tokia infrastruktūra ypač palanki šiandienos miestams, ieškantiems sprendimų, kaip mažinti automobilių naudojimą ir trumpinti kasdienius atstumus.
„Atsižvelgiant į tai, ši miesto pusė tampa viena patogiausių vietų kasdieniam gyvenimui – čia susikerta pagrindiniai judumo srautai, o miesto centras pasiekiamas pėsčiomis vos per kelias ar keliolika minučių“, – sako NT ekspertas.
Būtent šie veiksniai lemia ir augantį nekilnojamojo turto vystytojų susidomėjimą stotį supančiais rajonais. Anksčiau vertintos atsargiai, šiandien šios teritorijos tampa aukštos pridėtinės vertės zonomis ir svarbia miesto transformacijos dalimi.
Nauji projektai keičia miesto veidą
Šios tendencijos ryškiai matomos ir Vilniuje. Viena ambicingiausių pietinės miesto dalies transformacijos iniciatyvų – „Vilnius Connect“ – daugiafunkcinis urbanistinis projektas, apimantis apie 21 hektarą teritorijos tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių. Jo vizija grindžiama siekiu sujungti verslą, viešąsias erdves, paslaugas, laisvalaikį ir žaliąją infrastruktūrą į vientisą, kasdieniam miesto gyvenimui pritaikytą aplinką.
Šio projekto tikslas – formuoti naują sostinės urbanistinę ašį, kuri ne tik sujungtų skirtingas miesto dalis, bet ir sukurtų patogią erdvę gyventi, dirbti, judėti bei leisti laisvalaikį. Tai ne pavieniai infrastruktūros sprendimai, o nuosekli, ilgalaikė rajono transformacija, keičianti jo vaidmenį miesto struktūroje ir didinanti visos teritorijos patrauklumą.
Ilgą laiką prieštaringai vertinta stotį supanti Vilniaus teritorija šiandien išsiskiria dideliu augimo potencialu ir tampa viena įdomiausių sostinės plėtroje, tad neatsitiktinai naująjį nekilnojamojo turto projektą „CITUS Tyzenhauz“ pasirinkta vystyti perspektyvioje pietinėje miesto dalyje.
„Kol vieni pirkėjai renkasi seniai susiformavusius, prestižinius rajonus su išplėtota infrastruktūra, kiti dairosi perspektyvios, gyvos, miesto energiją išlaikiusios aplinkos. Tokios miesto erdvės primena dar nenušlifuotus brangakmenius – jos turi stiprų charakterį, autentišką atmosferą ir didelę erdvę pokyčiui“, – sako „Citus“ įmonės vadovas.
Būsto kainų augimas ir investicinis potencialas
Kalbant apie stoties rajonų transformaciją, ne mažiau svarbus yra ir ekonominis aspektas. Tokiose teritorijose būstas dažnai siūlomas palankesnėmis kainomis nei jau pilnai susiformavusiuose, prestižiniuose rajonuose, o ilgalaikėje perspektyvoje jų vertės augimo potencialas išlieka itin didelis.
Anot Š. Taručio, didelės apimties urbanistiniai projektai, tokie kaip „Vilnius Connect“, paprastai tampa reikšmingu impulsu būsto kainų augimui. Gerėjanti infrastruktūra, naujos viešosios erdvės ir augantis rajono patrauklumas gyventojams bei verslui didina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir nekilnojamojo turto vertę. Dėl to stotį supantys rajonai tampa patrauklus ne tik planuojantiems čia gyventi, bet ir investuotojams, orientuotiems į ilgalaikę grąžą.
Ypač didelis potencialas siejamas su nuomos segmentu. „Citus“ vadovas atkreipia dėmesį, kad ilgalaikio būsto nuomai ieškantys gyventojai ar trumpam atvykę užsienio svečiai kur kas dažniau pasiūlymų dairosi miesto centro prieigose, o ne pačiame centre – tokia lokacija yra patrauklesnė ne tik kainų atžvilgiu, bet ir dėl praktinių sprendimų, pavyzdžiui, galimybės turėti vietą automobilio parkavimui ar ramesnės aplinkos. Taigi geras susisiekimas, centrinė lokacija ir augantys žmonių srautai kuria palankias sąlygas stabiliai paklausai.
Kartu svarbu tai, kad dalis pokyčių Vilniaus centro prieigose vis dar yra planavimo ar įgyvendinimo stadijoje. Dėl šios priežasties teritorijos vertės augimas dar nėra pasiekęs savo piko, o tai reiškia, kad rinka išlieka įdomi tiems, kurie ieško galimybių įsitraukti ankstyvesniame augimo etape. Tokiose vietose potencialas jau aiškiai matomas, tačiau kainos dar nėra pasiekusios brandžių miesto rajonų lygio.
Prestižo sampratos kaita
„Citus“ vadovas pastebi, kad nekilnojamojo turto rinkoje pastaraisiais metais ryškėja ir aiškus prestižo sampratos pokytis. Jei anksčiau jis dažniausiai buvo siejamas su senamiesčiu ar ilgą laiką susiformavusiomis elitinėmis miesto teritorijomis, šiandien vis didesnę reikšmę įgyja gyvenimo būdas ir asmeniniai poreikiai.
„Prestižas NT srityje vis dažniau suvokiamas ne kaip geografinė žyma, o kaip asmeninis pasirinkimas, priklausantis nuo žmogaus prioritetų. Vieniems tai gyvybingas miesto ritmas, kitiems – ramybė, žaliosios erdvės ir šeimai patogi infrastruktūra“, – sako Š. Tarutis.
Nors pastatų architektūra ir patogumą kuriantys sprendimai išlieka svarbūs, vis didesnę reikšmę įgauna bendruomenė, gyventojų iniciatyvos ir smulkioji infrastruktūra – kavinės, studijos, mažos parduotuvės, kultūriniai renginiai. Šie elementai formuoja rajono charakterį ir leidžia jam išsiskirti miesto kontekste.
„Dėl šių veiksnių anksčiau nepatrauklios teritorijos gali per palyginti trumpą laiką tapti vienomis gyvybingiausių mieste. Nauji projektai, viešosios erdvės ir moderni infrastruktūra stiprina rajono reputaciją ir kartu didina būsto vertę. Todėl šiandien prestižas vis dažniau reiškia ne istorinį statusą ar lokaciją žemėlapyje, bet autentiškumą, gyvybingumą ir augimo potencialą“, – pastebi nekilnojamojo turto ekspertas.
Siūlo retą derinį: ramybę ir patogų miesto pasiekiamumą
Šią idėją atspindi ir vystomas „CITUS Tyzenhauz“ projektas – penkių korpusų kvartalas su 153 aukštos klasės butais: nuo kompaktiškų studijų iki dviejų aukštų butų su terasomis, panoraminiais langais ir aukštomis lubomis.
Projektas kuriamas ramioje teritorijoje, atokiau nuo pagrindinių gatvių, tačiau Senamiesčio prieigose. Ši lokacija leidžia suderinti kasdienio gyvenimo tylą su patogiu miesto pasiekiamumu pėsčiomis.
Prie kalno šlaito prigludę penki skirtingų tūrių pastatų korpusai formuoja uždarą kiemą. Jame numatyta žaluma, vandens krioklys ir mažosios architektūros elementai, o iš būstų panoraminių langų atsiveria reljefo ir aplinkinės gamtos vaizdai. Tokia aplinka kuria ne tik estetinę vertę, bet ir išskirtinį mikroklimatą kasdieniam gyvenimui.
Projektą suprojektavusi „2bricks architects“ studija kvartale taip pat numatė įrengti apžvalgos aikštelę, dviračių saugyklas bei 109 požemines parkavimo vietas, iš kurių dalis bus elektrifikuotos, o dalis – pritaikytos žmonių su negalia poreikiams.
Visa tai, kas kuria kasdienio gyvenimo kokybę ir rajono patrauklumą, ilgainiui atsispindi ir nekilnojamojo turto vertėje. Anot Š. Taručio, vertinant ne tik gyvenimą šiandien, bet ir ilgalaikę perspektyvą, lokacija išlieka vienu svarbiausių veiksnių renkantis būstą.
Remiantis „CITUS“ analize, Vilniaus stoties rajonuose būsto vertė per vidutinį septynerių metų laikotarpį gali augti apie 47 proc. Tai rodo, kad ši miesto dalis šiandien yra ne tik gyvenimo būdo, bet ir apgalvotos ilgalaikės investicijos pasirinkimas.
Delfi žinių straipsnis – spausti nuorodą
